- išmetindinti
- išmẽtindinti 1. cur. išmesti 1: Decianus išmetindino jo kūną į laukus, idant paukščiai sulestų M.Valanč. 2. refl. cur. išmesti 6 (refl.): Blogai, brolau, pradedi: gali išsimetindinti [iš tarnybos] rš. 3. tr. KlvrŽ, Pgg padaryti, kad išsimestų, ne laiku atsivestų: Piemuo išmetindino mūso karvę, bemušdamas su brūkliu – nebturės Trk. Nevaryk dienės kumelės: da man kumelę išmẽtindinsi Skd. | refl. Skd prk. menk. pasidarydinti abortą. \ metindinti; įmetindinti; išmetindinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
